TINKLINIS

Padavimas – tai technikos veiksmas, kuriuo žaidėjas, būdamas už galinės linijos ir smūgiuodamas ranka, permuša kamuolį per tinklą į varžovo aikštę.

Viršutinis tiesinis padavimas (technika). Tai dažniausiai naudojamas padavimas. Žaidėjas stovi atsisukęs į tinklą, kairė koja priekyje (dešiniarankių) kūno masė tolygiai ant abiejų kojų. Kamuolys ant kairiojo rankos delno krūtinės aukštyje, dešinė ranka tiesi, pakelta aukštyn atgal. Kaire ranka kamuolys pametėjamas 1 – 1,5 m aukštyn pirmyn, tuo pat metu dešinė ranka mojama dar atgal, kūno masė perkeliama ant dešinės kojos, liemuo išsilenkia. Grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu kūno masė perkeliama ant dešinės kojos, liemuo išsilenkia. Grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu kūno masė perkeliama ant kairės kojos, o dešinės rankos įtemptu delnu suduodama į kamuolio vidurį. Po smūgio – nedidelis lydimasis rankos judesys.

Perdavimai

Perdavimas iš viršaus (technika). Tai veiksmas, kuriuo kamuolys siunčiamas dažniausiai puolamajam smūgiui atlikti ir paduotam kamuoliui priimti.

Prieš perdavimą pirmyn žaidėjas užima vidutinę stovėseną: rankos pakeltos ir sulenktos per alkūnes (kampas per alkūnės sąnarį maždaug 90°), plaštakos kaktos aukštyje ir atlenktos įgyja kaušo formą, atstumas tarp plaštakų 5 -10 cm, abu nykščiai ir smiliai sudaro trikampį, leidžiantį stebėti kamuolio artėjimą, pirštai įtempti. Amortizuojant kojų ir iš dalies rankų judesiu sumažinamas kamuolio greitis. Paskui beveik tuo pačiu metu tiesiant kojas, liemenį ir rankas kamuoliui suteikiama nauja lėkimo kryptis. Tiesimosi judesį pradeda kojos ir baigia rankos. Perdavimo momentu plaštakos lieka atlenktos, o delnai statmeni kamuolio lėkimo krypčiai. Kamuoliui išlėkus, kojos, liemuo ir rankos baigia tiestis.

Perdavimas iš viršaus (mokymo metodika). Perdavimas abiem rankomis iš viršaus yra vienas iš svarbiausių tinklinio veiksmų. Ir šiam veiksmui mokyti bei tobulinti turi būti skiriama laiko kiekvienoje treniruotėje.

Perdavimas iš apačios (technika). Tai toks veiksmas, kai kamuolys, lekiantis žema trajektorija arba dideliu greičiu, perduodamas savo komandos partneriui atakai arba kontratakai organizuoti.

Prieš perdavimą tinklininkas užima vidutinę stovėseną: rankos ištiestos ir nuleistos pirmyn, dilbiai suglausti ir supinuoti, plaštakos sudėtos „laiveliu“, pirštų lenkiamieji raumenys įtempti, liemuo šiek tiek palinkęs pirmyn. Priartėjus kamuoliui, žaidėjas, energingai tiesdamas kojas, liemenį ir modamas rankomis aukštyn pirmyn, dilbiais perduoda atlėkusį kamuolį. Judesio amplitudė priklauso nuo kamuolio lėkimo greičio: kuo didesnis kamuolio greitis, tuo mažesnė judesio amplitudė.

Puolamasis smūgis (technika). Tai technikos veiksmas, kuriuo kamuolys smūgiuojamas viena ranka per tinklą į varžovo aikštelę. Paprastas puolamasis smūgis susideda iš kelių fazių: įsibėgėjimo, pašokimo aukštyn, smūgio į kamuolį ir nusileidimo.

Įsibėgėjimo ilgi 2 – 4 m. Pirmasis žingsnis yra nukreipiamasis – jis nulemia tinklininko judėjimo kryptį į susitikimo su kamuoliu vietą. Įsibėgėjimo pradžia ir greitis priklauso nuo kamuolio skridimo trajektorijos ir greičio. Įsibėgėjimas baigiamas šoksniu, kurio paskirtis padėti transformuoti horizontalųjį greitį į vertikalųjį. Po šoksnio žaidėjas turi stengtis nusileisti ant abiejų pėdų vienu metu. Pėdos turi būti kuo arčiau viena kitos, kad būtų galima efektyviau panaudoti atramos reakcijos jėgą, nukreiptą aukštyn.

Atsispiriant vienu laiku mojama rankomis lanku aukštyn pirmyn bei tiesiamos kojos. Pašokus rankos pro krūtinę toliau keliamos aukštyn, o smogiamoji ranka iškeliama tiek, kad alkūnė būtų aukščiausiame taške. Petys patraukiamas atgal, ranka sulenkiama per alkūnės sąnarį, delnas atlošiamas aukštyn. Liemuo išsilenkia, kojos sulenkiamos per kelio sąnarį. Nesmogiamoji ranka laikoma taip, kad padėtų žaidėjui ore išlaikyti pusiausvyrą. Kadangi atsispyrimo momentu ne visada pavyksta „sustabdyti“ horizontalųjį greitį, tai pašokant viršutinė liemens dalis atlošiama atgal.

Į kamuolį smūgiuojama aukščiausiame šuolio taške grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu. Ranka greitėja kamuolio link, maksimalų greitį pasiekdama sąlyčio su kamuoliu metu. Smūgis atliekamas įtemptu delnu į viršutinę kamuolio dalį, rankos palinkimo kampas apie 105 - 115°. Po smūgio nuleidžiama ranka neliečia tinklo. Žaidėjas nusileidžia ant pusiau sulenktų kojų.

Šuolis (mokymo metodika). Šuolis naudojamas atliekant puolamąjį smūgį, užtvarą, perdavimą iš viršaus ir padavimą. Mokiniai pirmiausia mokomi šuolio puolamajam smūgiui, vėliau – šuolio užtvarai, perdavimas iš viršaus ir padavimui.

Puolamasis smūgis (mokymo metodika). Puolamojo smūgio pradedama mokyti, kai mokiniai geria išmokę šuolį aukštyn įsibėgėjus. Mokymo seka tokia:

• paaiškinimas ir parodymas,
• smogiamojo rankos judesio mokymas,
• nejudančio kamuolio smūgiavimas per tinklą,
• lekiančio kamuolio smūgiavimas per tinklą.

Užtvara (technika). Užtvara – technikos veiksmas, kuriuo sustabdomas puolamasis smūgis prie tinklo. Tai pirmoji gynybos linija.

Dažniausiai užtvara tveriama po judėjimo. Žaidėjas stovi atsisukęs į tinklą (0,5 – 0,7 m nuo jo), pėdos pečių platumu, kojos sulenktos per kelius, rankos – per alkūnes, delnai pečių ir krūtinės aukštyje. Į galima užtvaros vietą žaidėjas juda šoksniu (kai atstumas iki 2 m) arba bėga pristatomuoju žingsniu (kai atstumas 2 – 3 m), arba paprastuoju (kai atstumas daugiau nei 3 m). Bėgti baigiama šoksniu (taip sustabdomas horizontalusis judėjimas, po šoksnio pėda ant žemės statoma vidine puse).

Šuolis aukštyn pradedamas energingai tiesiant kojas ir atliekant rankomis sukamąjį mostą vertikalioje plokštumoje. Rankos pro krūtinę kyla pirmyn virš viršutinio tinklo krašto. Rankos virš tinklo tiesios, žiūri į varžovo aikštės pusę, delnai įtempti. Atlėkusį kamuolį stengiamasi delnais „užspausti“, nukreipiant jį į varžovo aikštelę. Po užtvaros žaidėjas nusileidžia ant žemės neliesdamas tinklo.